Pagaliau radau..net kvaila ir juokinga kaip veikia žmogaus smegenys. O istorija labai paprasta.

Seniai čia nesilankiau ir staiga, vakar prisiminiau kad yra toks blogas..mano blogas. Kas keisčiausia, tiesiog paradoksas, niekaip negalėjau jo rasti. Žinojau, t.y. atsiminiau kaikuriuos įrašus, bazinius žodžius,bet kiekvienas 'google paieška' paspaudimas buvo bevaisis. Tačiau aš optimistas, beto viltis durnių motina, taigi paieškos tęsėsi ryte. Maksimalistė aš - negaliu nuleisti rankų. Ir dėka to, būtent šią akimirka aš esu būtent čia ir rašau šią nesamonę. Ir man nusispjaut, man GERA!

Nors lauke šalta, dabar vyksta betikslis šeštadienio ryto laiko tempimas, atidėliojimas visko ką reiktų padaryti, tuo labiau netrykštu energija ar gera nuotaika, o kažkur aplink net jaučiu sklando gripuojanti bacila - visa tai neturi prasmės, man vistiek gera. Ir nors šis blogas yra some kind of sh**, džiaugiuos jį radus, kaip vaikas gavęs labai trokštamą saldainį.